Dili, 07 maiu 2026 – Provedoria Direitus Umanus no Justisa (PDHJ) Timor-Leste, reprezenta hosi Sekretáriu Ezekutivu Ambrosio Graciano Soares, partisipa iha Fórum Rejionál Direitus Umanus Sidade sira iha ASEAN: Lokaliza Direitus Umanus ba Dezenvolvimentu Inkluzivu Hasoru Lokalizasaun Vizaun Husi Komunidade ASEAN 2045. Eventu íbridu ne’e akontese iha loron 27-28 fulan-abril tinan 2026 iha Grande Center Point Lumphini, Bangkok, Tailándia. Fórum ne’e organiza husi Komisaun Intergovernamentál ASEAN kona-ba Direitus Umanus (AICHR) no halibur membru AICHR, Instituisaun Nasionál Direitus Umanus (NHRIs), governu lokál, sosiedade sivíl, no peritu internasionál sira hodi avansa aprosimasaun Sidade Direitus Umanus iha Sudeste Aziátiku tomak.
Oradór prinsipál sira no panelista sira hosi ONU, Uniaun Europeia no akademia sira subliña katak Sidade sira Direitus Umanus nian oferese enkuadramentu prátiku ida hodi lokaliza kompromisu internasionál no rejionál sira hanesan Deklarasaun Direitus Umanus ASEAN nian. Seree Nonthasoot hosi Komité ONU nian ba Direitu Ekonómiku, Sosiál no Kulturál destaka urbanizasaun lalais, hodi nota katak liu metade hosi populasaun mundiál agora hela iha sidade sira. Oradór sira seluk subliña importánsia hosi parseria multi-parte interesada sira ne’ebé envolve governu lokál sira, sosiedade sivíl, NHRI sira, akademia, no setór emprezariál, ne’ebé foti hosi modelu susesu sira iha Europa, Amérika Latina, no Ázia, inklui ezemplu pioneiru sira hosi Rosario (Arjentina) no Gwangju (Koreia Súl).
Eventu loron rua ne’e iha mós sesaun vizita (site visit) ba fatin sira ba prátika urbana inkluzivu sira iha Bangkok, inklui uma ba idozu no ema sira ho defisiénsia, abrigu emerjénsia ida ba ema sira ne’ebé laiha uma, banku ai-han nian, no parke ekolojia asesivel ida. Diskusaun painél sira mós aborda enkuadramentu sira sidade intelijente nian, mobilidade inkluzivu ba defisiénsia, no parseria sira sidade-ba-sidade. Reprezentante Governu Timor-Leste nian, Jacinto dos Santos, hato’o agradesimentu ba koñesimentu ne’ebé fahe ona no konfirma katak Timor-Leste halo hela pasu preparatóriu iha rekursu umanu no infraestrutura hodi potensialmente aplika modelu Sidade Direitus Umanus iha futuru.
Fórum ne’e konklui ho diskursu enseramentu hosi Bolivar L. Bao, Prezidente AICHR Interinu, ne’ebé agradese ba partisipante hotu-hotu ba sira nia kontribuisaun. Delegasaun PDHJ nia partisipasaun sai posivel liuhosi nomeasaun ofisiál husi Provedór Virgilio da Silva Guterres, ho kustu viajen no alojamentu kobre husi Sekretariadu AICHR iha kolaborasaun ho Uniaun Europeia. Sekretáriu Ezekutivu Ambrosio Graciano Soares relata katak forum ne’e fornese diskusaun sira ne’ebé útil tebes no prátika di’ak sira ne’ebé iha valór ba avansu direitus umanus iha nivel lokál iha Timor-Leste.
This post is also available in: English


